Monday, January 17, 2011

Lietuvaičių pažintis su Čikaga ir pusryčiavimo ypatumai

Jau turim išnuomotą automobilį Hyundai Sonata (2010 m.) su pilnu baku kuro. Tiesa, jau nebe taip pilnu. Automobiliu pasirūpino Lituanistikos tyrimo ir studijų centras. Tariam didelį AČIŪ jiems. Beje, jį jau spėjom ir aplankyti savo naująja transporto priemone. Dar užsukom ir į dienraščio „Draugas“ redakciją, kurioje aš atliksiu praktiką. Kol neturėjom autobomilio, į Čikagą keliavom traukinuku. Vienkartinis bilietas kainuoja 2,25 dolerio. Traukiny žmonės nebe taip šypsosi ir tikrai nebeklausia „Hi! How are you?“. Man važiavimas tuo traukinuku tikrai nesukėlė daug teigiamų emocijų. Kiekviename vagone pakabinti plakatai su instrukcija, ką daryti nelaimės atveju, kaip evakuotis. Atrodo, tik ir belieka laukti kol traukinį užpuls teroristai. Pora kartų traukinukas buvo sustojęs vidury nežinios ir pasigirsdavo balsas, jog nepanikuotumėm – traukinių kamštis, reikia praleisti kitą traukinį.

Oras Čikagoje šaltokas. Praleidome centre kelias valandas, sušalome, tai grįžus bent jau man teko gerti ir vaistų. Apžiūrėjom paveikslų galeriją „Art Institute of Chicago“. Nespėjom visko. Grįšim dar kitą dieną, nes šiokiadieniais nemokama. Pasivaikščiojome Mičigano ežero pakrante, perdavėme Pranutės (laimėjome jos vardu įsteigtą stipendiją ir prieš kelionę buvome Lietuvoje susitikę) jam skirtus linkėjimus. Sutikome pakrantėje keletą kiškių, po Gedimino gaudynių turėjusių tapti mūsų vakariene. Tačiau... visos gaudynės baigėsi Gedimino kraujuojančia nosimi ir subraižytu žandu – kiškiui atlikus suktą manevrą, Gediminas įpuolė į krūmą. Aplankėm dar Millenium Park esančią „Sky Gate“ skulptūrą, liaudiškai dar vadinamą „Bean“ („Pupelė“). Pasigrožėjom čiuožėjais ant ledo. Prižadėjom ir patys pačiuožinėti po atviru dangumi kurią dieną. Tobula. Dar ir McDonaldą aplankėm amerikietišką: hamburgeriai žymiai didesni, vidutinė coca cola tokio pat dydžio kaip Lietuvoje didelė, pats pastatas 2 aukštų, abiejuose groja skirtinga muzika, jau viskas papuošta Valentino dienai. Žmonių ne taip jau daug ir toli gražu visi ne amerikietiško dydžio. Gal McDonaldas netoks jau ir populiarus Amerikoje? Nors geltonųjų „M“ raidžių gali pamatyti ant kiekvieno kampo net ir mažiausiame kaimukyje.

Dabar apie pusryčius, kuriuos valgom kiekvieną rytą nuo 8 val. kokią gerą valandą pagrindiniame pastate. „Karštasis“ pasirinkimas visada būna kiaušinienė, bulvės, mėsos paplotėliai arba kepta dešra. Jau beveik atsibodo, nes prasidėjo antra savaitė, o racionas nelabai pakito. Galima rinktis iš apelsinų arba obuolių sulčių, kavos arba arbatos. 3 tipų jogurtai. 4 tipų dribsniai su pienu. Galima išsikepti patiems blynų ir pasiskrudinti duonos. Uogienės, riešutai, tepati sūriai, džemai mažuose indukuose. Obuoliai ir bananai (juos dažnai parsinešam ir į kambarius). Dar kai ko ir neragavę esam. Visko gali valgyti kiek telpa. Pastebėjom tendenciją, jog su kiekviena diena suvalgome vis mažiau. Bet kokiu atveju, lietuvaičių stalas vis dar po pusryčių būna nukrautas tuščiais indukais daugiausiai. Vakar išsiaiškinom, jog pirmadieniais ir antradieniais gausim dar ir vakarienę. Žodžiu, iš bado neturėtume mirti.


Vaizdas pro mūsų kambario langą: pagrindinis viešbučio pastatas, kuriame valgome pusryčius. Sunkvežimis atvežė mūsų pusryčius :>> Beje, atkreipkite dėmesį, jog daug kur Amerikoje kabo vėliavos.

Koncertų salė/stadionas vidury Čikagos Millenium Parke.



Ant tilto į paveikslų galeriją „Art Institute of Chicago“.

Perduodam Pranutės linkėjimus naktiniam Mičigano ežerui. Jame plaukioja daugybė ančių, aplink laksto daugybė kiškių.


Vasarą per šiuos didžiulius veidus (jie yra 2 vienas priešais kitą) bėga vanduo. Čia lyg ir fontanai. Jie keičia mimikas kas kelias sekundes. Įspūdingai atrodo.

Didžiulė „Sky Gate“ skulptūra. Po ja galima praeiti. Visa veidrodinė. Atsispindi Čikaga. Naktį tobulai atrodo. Nufotografuosiu kitą kartą visą. Tąkart labai jau rankos šalo.

Čiuožykla po atviru dangumi. Laukite tęsinio. Čiuošim ir mes.


No comments:

Post a Comment