Koks jausmas pajaunėjus 8 valandomis?

Tobulas! Jaučiuosi taip, lyg kas būtų suteikęs galimybę atsukti laiką atgal ir praleisti tas 8 valandas savo gyvenimo kažkaip kitaip. Jei dar kas nesupratot, tai šiuo metu Čikagoje 8 valandomis anksčiau nei Lietuvoje. Žiūriu laikrodin: šiuo metu lietuvaičiai miega, nes dar neatsuktas laikrodis rodo 5:20, kai tuo tarpu Čikagoje šiuo metu 21:20 – tik ruošiuosi miegui. Taigi, kai jūs jau kelsitės gyventi, aš dar tik sapnuosiu ir planuosiu jūsų gyvenamos dienos darbus savo sapnuose.

Ir vis dėlto, kaip mums sekėsi kelionė Kaunas – Ryga – Stokholmas – Čikaga – Lombardas..? Atkarpa Kaunas – Ryga neprailgo dėka kalbaus VDU vairuotojo, kuris mus visus 5 vežė Rygos oro uostan (kelionė truko apie 4 h). Bagažą pridavėm be didelių vargų. Nepasirodėm panašūs į teroristus, tad į lėktuvą taip pat leido įsėsti. Atkarpos Ryga – Stokholmas įveikimas truko apie 1 h 20 min. Tuomet 4 h laukimas Stokholmo oro uoste ir 1 h laukimas lėktuve, skrendančiame Čikagon – buvo valomas specialiu skysčiu sniegas nuo lėktuvo. Kelionė iki Čikagos 8 h. Miegojom, žiūrėjome filmus, beje, gavom 2 kartus valgyti. Kelionė tikrai sėkminga. Dar 1 h 30 min. truko visi patikrinimai jau nusileidus Amerikon. Aš pareigūnui, tikrinančiam pasus ir vizas, pasirodžiau kažkaip labai įtartinai: kokius 3 kartus sulaukiau klausimo, ar pirmą kartą lankausi Amerikoje, ar esu ištekėjusi, ar turiu giminių JAV, kokiu tikslu čia lankausi, kokiame universitete studijuoju. Įtartina pasirodė tai, jog pamatęs mano pasą, jį nusinešė prie kito kolegos paprašęs manęs lukterėti – tada tikrai suvokiau, jog vis dėlto mano kelionė Amerikon čia ir dabar gali pasibaigti, nes pirmu lėktuvu turėčiau grįžti į savo šalį. Bet gerai, kad viskas laimingai baigėsi – palikusi savo pirštų antspaudus jau galėjau prisijungti prie kitų sėkmingai patikrinimą išgyvenusių lietuvaičių. Oro uoste jau mūsų laukė 2 vyrukai lietuviai iš LTSC, nuvežę iki mūsų dabartinių namų Lombarde.

Šį vakarą maistą gamino mūsų vyrai Gediminas ir Arūnas. Rezultatas – makaronai su tunu. Buvo laaabai skanu. Gėrėm dar didžiausio Prancūzijos gaidžio, svėrusio 46 kg, garbei pagaminto vyno (tik tikslaus pavadinimo nepamenu). Svarbu, jog buvo skanus. Ilgai nevakarojom – visi buvom pavargę nuo kelionės ir laiko skirtumo.

Laukiant pirmojo skrydžio Rygos oro uoste...

Mūsų naujųjų namų spintelės stalčiuje radom net ir Bibliją

Mūsų dabartiniai namai – virtuvė

Mūsų dabartiniai namai – svetainė

Vyrai gamina makaronus pirmojo vakaro proga

Lietuvaičių stažuotojų komanda: Gediminas, Renata, Giedrė, Marija, Arūnas

Jau laukiam rytojaus pusryčių savo viešbutyje – sakė, jog bus galima valgyti, kiek telpa. Taip ir darysim. Prisikimšim, kad būtume sotūs iki vakarienės. Gi studentai, o Amerikoje brangoka. Ryt laukia turininga diena, tad ir aš keliausiu ilsėtis. Labanakt.

P.S. Reklamos Čikagoje iš pirmo žvilgsnio nesužavėjo. Nieko originalaus. Lėkštokos. Tarkim, reklamuoja krevetes, tai plakate vaizduoja didžiulę krevetę ir šalia besišypsančią blondinę panelę. Kuo gi čia siejasi? Ir apskritai čia pilna nuorodų ir užrašų kaip kokiems žiopliams: didžiulė rodyklė, rodanti, jog galima sukti tik į dešinę, bet po ja dar užrašyta RIGHT ONLY. Dar čia LABAI daug sunkvežimių ir daug kur mokami keliai. Visi važiuoja greitai ir ne visada laikosi taisyklių. Automobiliuose dažnai būna įtaisytas aparatas, automatiškai užfiksuojantis, kiek esi skolingas valstybei per mėnesį už pravažiuotus mokamus kelius. Beje, čia TIKRAI visi šypsosi ir kažkaip nenatūraliai klausia „Hi! How are you?“.