Amišų medžioklė. Beje, kas tie amišai?

Praeitą savaitgalį (sausio 15 d.) lietuvaičiai susiruošė į kelionę. Sumąstėm (tiksliau Marija sumąstė, o mes entuziastingai sutikom), jog norim pamatyti amišus (angl. amish). Kadangi aš apie juos prieš tai nebent pusę ausies buvau girdėjusi, tad pasinaudojusi teta Vikipedija bandau ir jums paaiškinti, kas tie amišai yra: „Amišai – anabaptistų bendruomenė (kaip Giedrė pasakytų – sekta), išlikusi tik JAV ir Kanadoje. Amišai gyvena izoliuotai nuo išorinio pasaulio – yra žinoma, kad jie nenaudoja jokių elektrinių prietaisų (pvz., šaldytuvo, televizoriaus, telefono), modernių susisiekimo priemonių (motociklų, automobilių ar lėktuvų). Jie nemoka JAV valstybei jokių mokesčių, tačiau ir negauna nei cento iš valstybės savo išlaikymui. Amišų vyrai veda tik amišų kilmės moteris iš amišų bendruomenės tarpo, kad jie toliau galėtų tęsti savo senąsias tradicijas bei išvengtų tautinio nešvarumo. Tačiau yra ir atsiskyrusių amišų, kuriems nepatinka senasis amišų gyvenimo stilius, jie nelanko jų bažnyčios, bet tada jie iškart išbraukiami iš amišų bendruomenės“.

Kelionė buvo ilga (iki Dutch Village), bet turininga. Tąkart sugalvojom taisyklę, jog kas pusvalandį klausysimės vis nauojos radijo stoties, kurių Čikagoje „traukia“ apie 200. Daug specifinių: vien tik Elvio Preslio muzika, Pearl Jam radijo stotis, daug apie sportą, romantinės, klasikos, roko, alternatyvios, popso muzikos stotys. Užbėgant už akių galiu pasakyti, jog užvakar, karts nuo karto prasukant bendru sutarimu radijo stotis, baigėm klausytis visų stočių ir jau vėl pradėjom nuo pradžių. Beje, savo kambariuose taip pat turim radijas. Dažną rytą klausausi Acoustic Chicago laidos, kuri transliuoja visų žinomiausių dainų akustines versijas.

Amišų gyvybės ženklų ilgą laiką nesimatė. Užtat Amišų kaime aptikom sendaikčių krautuvėlę, „blusų turgų“ (angl. flea market), kuriame užtrukom daugiausia laiko. Tobulų daikčiukų ten buvo galima rasti – matote nuotraukose.

Tačiau jau išvažiuojant iš Amišų kaimo kaip iš giedro dangaus pasipylė amišai (juokauju). Pamatėm porą karietų, tačiau ir to pakako. Patikėkit, koks kilo automobilyje sujudimas: „Žiūrėkit, žiūrėkit aaaaaaamišaiiiiiiiiiiiiii!!!!!!!“ Kas puolė trauktis fotoaparatus, kas filmavimo kameras. Jautėmės kaip tikri „paparaciai“, gaudantys kadrus pro automobilio langus. Net apsisukom ir grįždami iš kitos pusės apžiūrėjom karietą. Patikėkit, turėjom juoko. Tąkart ir kilo mūsų dienos pavadinimas „Amišų medžioklė“ :>>

Grįždami jau visai pavakare užsukom į New Buffalo miestuką, kurortą prie Mičigano ežero pakrantės. Ten yra ledainė, kurioje kolekcionuojamos įvairiausių kiaulių ir kiaulyčių figūrėlės. Žinoma, ledainė buvo uždaryta – ne vasaros sezonas. Apžiūrėjom švyturį, pasisupom ant supynių ir grįžom į savo Lombard miestuką. Šia įdomia kelione likom patenkinti.

Amišų kaimo gyventoja – žaisliukas ant eglutės. Blusų turguje.

Blusų turgaus eksponatai.

Tokių suvenyrų kaip „God bless America“ buvo galima rasti ir daugiau.

Iš Vikipedijos: „Amišų aprangos taisyklės draudžia jiems naudoti sagas, vietoj jų leidžiama naudoti tik kabliukus su akutėmis arba raištelius. Rūbai be sagų yra priminimas, kad amišai yra taikaus būdo bei nesiruošia devėti jokios karinės uniformos, kuri dažnai būna su sagomis. Amišų rūbai pagal taisykles neturi be reikalo akreipti dėmesio, jie privalo būti kuklūs, tvarkingi, vienos spalvos ir pasiūti pagal visas amišų rūbų taisyklės.“

Tikrieji amišai pro automobilio langą.

Ledainės vitrina New Buffalo miestuky.